Mokymo ir dresavimo ypatybės

 

halif fenomenas
Alabajai yra labai specifinė vielsė. Tai NE MECHANINIAI šunys (kaip vokiečių aviganiai, dobermanai ir pan.), todėl jų grynai darbinės savybės reikalauja tikslaus ir atsargaus priėjimo prie jų dresūros. Bet dėl bendro paklusnumo, jei neturite nė menkiausios dresavimo patirties, nueiti pas dresuotoją galite. Atsižvelgiant į alabajų savybes, jums kaip taisyklė turi tapti šie reikalavimai:
  • Nenorėkite, kad jūsų šuo dirbtų „o lialia, vokiečių aviganis!“. Alabajai ne patarnautojai, ne darboholikai ir ne „parsidavėliai šunys“! Tai išdidūs, mąstantys sutvėrimai.
  • 99% alabajų neturi aportiruojančio reflekso. Todėl neužkraukite nei sau, nei šuniui užduočių, kurios galėtų suprastinti jūsų bendravimo santykius.
  • Alabajas nesipriešindamas dirbs tik tuo atveju, jei jam bus akivaizdi keliamų reikalavimų būtinybė.

Taigi, jei pradedate azijato pasiruošimą dresūrai, rekomenduoju pirmiausia susitaikyti su tais reikalavimais, kuriuos pateiks jūsų šuo: kantrybė, atkaklumas, mokėjimas dirbti ne tik rankomis, bet ir galva. Ir dar karta priminsiu, kad vienintelis bazinis šio apmokymo pagrindas- tai kontaktas su šunimi, o viso to metodai- tai intonacija, mimika ir truktelėjimas pavadėliu. Dirbant pavadėliu ir balsu, sėkmingai modeliuojant sau palankią situaciją šiuos šunis galima išmokyti praktiška visko

Kokie gi pagrindiniai skirtumai tarp azijatų ir kitų darbinių veislių?
  1. Azijatai išskirtinai „realūs“ šunys. Dresavimo aikštelėj jau antram trečiam užsiėmimuose azijatas gali atsisakyti dirbti. Priežastis tame ne ta, kad gal jisai neturi darbinių savybių, pašaukimo tam, o ta, kad dresuotojai dažnai nesupranta kokias veislines savybes turi šie šunys. Pakanka ateiti “namo“ pas šį „nedirbantį“ šunį ir viskas tampa aišku. Nėra nieko kvailesnio kaip atvesti azijatą į svetimą teritoriją ir kaišioti jam dresavimo rankovę! Šioje situacijoje jam, visų pirma, nėra ką saugoti! Antra, įkandęs kartą kitą į rankovę, ir perpratęs šio veiksmo beprasmiškumą, azijatas tiesiog ims tai ignoruoti. Taigi, jei kitoms tarnybinės veislėm geriau pirma treniruotis aikštelėje, o tik paskiau „realiose“ situacijose, tai su azijatais reikia dirbti tiksliai „priešingai“- iš pradžių jų teritorijoj, po to- dirbtinėse sąlygose. Kitaip kalbant, mokant šiuos šunis apsaugos (nors dažniausiai jų ruošti tam nereikia, nes jų apsauginės savybės yra stipriai išreikštos), būtina remtis jų agresyvumo, teritorijos apsaugos ir maisto gynimo instinktais.
  2. Tas faktas, kad azijatai visada bando dirbti apeinant bet kokią dresuotojo aprangą, tai yra atakuojant atviras kūno vietas, sukelia gana nemalones aplinkybes dresuotojui. Egzistuoja tokia nuomonė, kad noras kandžioti priešą gerklės srityje (žmogaus atveju jam atrodo, kad atakuoja į veidą) aiškinamas tuo, jog gyvūnai genetiškai žino, kur eina jungo vena. Ir jei azijatui atrodo, jog prieš jį yra ne priešas, kurį reikia tik nugalėti, o priešas, kurį reik sunaikinti, didžioji šios veislės šunų dalis pasirenka būtent šią taktiką ir vietą lemiamam įkandimui.
  3. Didžioji azijatų dalis neturi sportinių savybių, todėl jei norime parodyti jų darbines savybes varžybose, reikalingas kruopštus darbas arba specialios gudrybės. Būtent todėl azijatų savininkai nemėgsta dalyvauti nei varžybose nei pasirodymuose. Juk noriai dirbdami teritorijos apsaugoje šie šunys varžybose gali parodyti savo charakterį, tiesiog staigiai atsisakydami vykdyti komandas. Turėjau patiną, kuris nuolat bėgdamas ratu ringe nuspręsdavo kad jam gana ir sustodavo...arba atsiguldavo, nes paprasčiausiai nematė bėgimo ratu prasmės. Tada ir gudrybės nepadėdavo.
  4. Yra svarbus tas faktas, kad azijatas-palydovas turi specialias elgesio reakcijas į atitinkamas situacijas. Pvz.: vyras su žmona vedžioja azijatą. Žmona nueina į parduotuvę. Šuo labai įdėmiai stebi situaciją tiek prie šeimininko, tiek prie parduotuvės išėjimo. Kai tik žmona pasirodo išėjime, visi žmonės esantys šalia, tampa potencialiais agresoriais. Tačiau jie labai greitai prisitaiko prie aplinkybių, pvz. būdami miesto transporte, viešose vietos, kur daug žmonių ir pan., „saugos zona“ išsijungia, pasilieka tik budrumas, ir jie visiškai nekreipia dėmesio į pašalinius.
  5. Dar kartą grįšiu prie dresūros. Azijatai labai nemėgsta žaisti su dresuotojais „pasivyk“, t.y. „sulaikyk“. Šie šunys pripažįsta tik jiems vertus priešininkus, o bėgantis priešas, jų nuomone- jau ne priešas. Kai tuo tarpu jie gali pulti į juos važiuojanti traktorių, bet tik ne nuvažiuojantį.
Taigi, kuo azijatas arčiau realios situacijos, kur reik parodyti savo darbines savybes, tuo jis paklusnesnis. Ir tai absoliučiai logiška, kadangi azijatas nuoširdžiai įsitikinęs, jog panašiose situacijose jis kur kas labiau kompetentingas, nei jo šeimininkas (vadas). Būtent dėl šių savybių jie laikomi vieni geriausių apsauginių šunų pasaulyje. Taigi negalima pamiršti, jog azijatas dirbta savarankiškai, nelaukdamas šeimininko komandos. Ir tai yra didžiausias privalumas apsaugoj!
esenia appa

 

Rašykite alabai.mama@gmail.com | Tel: +370 687 68105 | Utalina, Kazlų Rūdos sav., Lietuva

Alabai.info © Visos teisės saugomos. Sprendimas INFOFACE